Muzikinis dramos spektaklis DŽIOKERIS
Libreto autorius - Dainius GINTALAS
Režisierius - Agnius JANKEVIČIUS
Kompozitorius - Jonas SAKALAUSKAS
Šviesų dailininkas - Nerijus MAČIULAITIS
Džiokeris - Jonas SAKALAUSKAS (baritonas)
Džiokeris - drama apie žmogaus psichikos trapumą ir lemiamą stiprios traumos, patirtos vaikystėje, poveikį to žmogaus ir su juo artimai susaistytų asmenų likimams. Šioje dramoje savotiškai parodijuojamas mitas, kad žmogus yra savo likimo kalvis. Kai vaikystėje spektaklio personažas patiria trigubą smūgį - netyčia naktį užklumpa savo tėvą lovoje su kita moterimi, tėvas palieka šeimą ir galiausiai pati skaudžiausia netektis, miršta jo mylima mama - jo psichika netenka pusiausvyros ir realios potencijos harmoningai kurti savo gyvenimą. Tokia galimybė dar būtų įmanoma, jei personažas būtų sulaukęs rimtos dvasinės paramos ir meilės bei pamažu ėjęs savęs pažinimo keliu. Deja, jis savo baisias netektis ir savo paties skaudžiai išgyventą silpnumą pradeda kompensuoti ne dvasinėmis, o fizinėmis treniruotėmis, ne savivokos, o kūno raumenimis, taip pat karštligišku sėkmingo karjeristo įvaizdžio formavimu, nuo savęs užsklęsdamas suvokimą, kad giliai viduje, ir būdamas suaugęs, jis liko skaudžiai sužeistas ir silpnas „mamyčiukas", „malakasosas", kaip jis sako. Todėl išgirdęs netikėtom aplinkybėm sutiktos merginos balsą, kuris jam atrodo toks pats kaip mamos, iš karto ja susižavi ir su ja susituokia. Tačiau jis nesuvokia, kad šioji pažintis jį bloškia į vaikystės košmarą, į vaikystės traumų teritoriją, kurioje jo laukia labai sunkūs išbandymai, o jis tam visiškai nepasiruošęs, nes visą laiko augino tik kūno ir karjeros, o ne dvasinius raumenis. Kai gili dvasinė trauma nugrūdama į pasąmonės užkaborius, kai ji nėra įsisąmoninama ir apgydoma, ji slapčia keroja ir galiausiai iššiepia savo nasrus. Tada auka tampa budeliu. Kaip ir atsitinka su spektaklio personažu. Šis tampa Džiokeriu - korta, kuria lošia jo vidinis chaosas, pamažu išbujojanti seksualinė paranoja, o šioji galiausiai tampa tokia stipri, tokia galinga, kad joje paskendęs personažas nusigręžia nuo gyvenimo kūrimo vertybių ir atsigręžia į jo naikinimą. Personažo tragizmas yra tas, kad jis nesugeba laisvai mylėti, kurti savo gyvenimo kaip laisva ir savivokos kupina asmenybė, nes jis negali išsivaduoti nuo vaikystės patirtų traumų ir vaikystės šmėklų, kurios iškreipia jo psichiką ir nugramzdina į skausmingą beprotybę. Personažas toli gražu nėra savo likimo kalvis sąmoningo ir kūrybingo savo gyvenimo formavimo prasme. Greičiau jo likimas - viso to parodija. Beviltiškas klyksmas. Klyksmas to, kokia svarbi yra meilė, dėmesingumas ir reikiama pagalba augančiai ir besiformuojančiai asmenybei, kad jos nepasiglemžtų chaosas ir beprotiškų iliuzijų tamsa. Kaip kad atsitiko muzikinės dramos "Džiokeris" personažui.
Jonas Sakalauskas, kompozitorius:
„Garsinė šio kūrinio idėja yra artima teatro spektaklio muzikos ar kino filmo garso takelio modeliui. Muzika čia sustiprina ir atspindi teatro scenoje stebimą veiksmą, žodį ar reginį. Joje persipina ne vienas stilius: nuo klasikinės, šiuolaikinės akademinės iki pramoginės muzikos žanrų, o baritono partijoje naudojamos bel canto ir popvokalo atlikimo manieros."
Premjera - 2010 m. kovo 26 d.
Trukmė - 90 min.
Loading...
5:21
akmenu pelenaiby krokovid4d1,168 views
Link to this comment:
All Comments (0)