Want to Subscribe?
Sign In or Sign Up now!

卐 - Žemiau reikšmingiausio įstatymo vien citatos :

NACIONALINIO SAUGUMO PAGRINDŲ ĮSTATYMAS :
2 str. Lietuvos nacionalinį saugumą užtikrina Lietuvos Respublikos piliečiai, JŲ bendrijos ir organizacijos, ...

Nacionalinį saugumą užtikrina :
b) PILIEČIAI:
- saugodami tautines vertybes ir ugdydami pasiryžimą ginti Lietuvos laisvę;
- RENGDAMIESI visuotiniam pilietiniam PASIPRIEŠINIMUI.

PAGRINDINĖS NACIONALINIO SAUGUMO POLITIKOS NUOSTATOS BEI PRINCIPAI
NACIONALINIO SAUGUMO POLITIKOS TIKSLAS IR BENDROSIOS NUOSTATOS

Nacionalinio saugumo politikos tikslas - sutelktomis valstybės ir piliečių pastangomis plėtoti ir stiprinti demokratiją, užtikrinti TAUTOS SAUGŲ BŪVĮ ir VALSTYBĖS VIDAUS bei išorės saugumą, ATGRASYTI KIEKVIENĄ POTENCIALŲ užpuoliką, ginti Lietuvos valstybės NEPRIKLAUSOMYBĘ,...

Lietuvos nacionalinio saugumo sistema remiasi valstybės institucijų veikla ir KIEKVIENO Lietuvos piliečio dalyvavimu, ... VISUOMENE, SUVOKIANČIA PAVOJUS IR SAVO ATSAKOMYBĘ, pilietiškai SUSIPRATUSIA ir PASIRENGUSIA ginti Lietuvos LAISVĘ.

Stiprinti nacionalinį saugumą yra AUKŠČIAUSIAS Lietuvos vidaus ir užsienio politikos tikslas.

Lietuvos nacionalinio saugumo politiką sudaro valstybės užsienio, gynybos, ekonominės, viešojo saugumo, socialinės, kultūros, sveikatos, aplinkos apsaugos, švietimo ir mokslo bei kitos valstybės politikos nuostatos, užtikrinančios nacionalinį saugumą.

Lietuvos gynybinė galia grindžiama:
- Tautos apsisprendimu ir pasiryžimu priešintis kiekvienam užpuolikui;
- piliečių pasirengimu visuotiniam ginkluotam ir neginkluotam pasipriešinimui bei pilietinei gynybai;

Lietuva priešinsis agresoriui visomis jai prieinamomis priemonėmis: karine gynyba ir PARTIZANINIAIS VEIKSMAIS, civilių piliečių nepaklusnumu, nekolaboravimu bei kitais būdais.

Agresijos ar kitu prievartos prieš Lietuvos valstybę atveju piliečiai ir jų susivienijimai priešinasi bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ar konstitucinę santvarką. Kiekvienam pasipriešinimo dalyviui taikomas kombatanto statusas pagal tarptautinės teisės aktus.

Tautos ir valstybės gynybai vadovauja laisvai ir teisėtai veikiančios valstybės institucijos, o jei jos negali veikti, - Tautos sukurtos arba jos pripažįstamos vadovavimo pasipriešinimui institucijos.

Agresijos ar kitu prievartos prieš Lietuvos valstybę atveju jokia valstybės institucija ar pareigūnas negali priimti sprendimo arba duoti įsakymo, draudžiančio ginti Lietuvos nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ar konstitucinę santvarką. Toks sprendimas ar įsakymas bus niekiniai, o jų nevykdymas neužtrauks jokios atsakomybės.

Jei dėl agresijos ar kitokios prievartos prieš Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ar konstitucinę santvarką pareigūnas negali laisvai vykdyti valstybės gynimo pareigų arba su gynyba susijusių funkcijų ar perduoti įsakymų, žemesniosios grandies pareigūnai gynybos funkcijas vykdo savarankiškai. Tokiu atveju šių pareigūnų įsakymai bus privalomi, o karinių dalinių, piliečių ir jų savaveiksmių darinių pasipriešinimo bei kovos veiksmai bus teisėti.

PILIETINIO PASIPRIEŠINIMO JĖGĄ LEMIA TAUTOS VALIA IR APSISPRENDIMAS KOVOTI UŽ SAVO LAISVĘ, kiekvieno piliečio, nesvarbu, koks jo amžius ir profesija, pasiryžimas VISAIS ĮMANOMAIS BŪDAIS priešintis užpuolikui ar okupantui,...

Piliečių pasirengimo pilietiniam pasipriešinimui sistema yra valstybinė. Jos funkcionavimą organizuoja Vyriausybė.

Piliečiai mokomi ĮVAIRIŲ PASIPRIEŠINIMO ir civilinės saugos būdų. Valstybė juos aprūpina būtinomis techninėmis priemonėmis.

PATRIOTIZMO UGDYMAS YRA IR MOKYKLOS PRIVALOMOSIOS lavinimo programos sudėtinė dalis.

Valstybė remia savaveiksmes visuomenės organizacijas, kurių veikla prisideda prie pasirengimo pilietiniam pasipriešinimui ar gynybinės galios stiprinimo.

Užpuolimo, pasikėsinimo į Lietuvos teritorijos vientisumą arba jos konstitucinę santvarką atveju piliečiai ir jų savaveiksmiai dariniai imasi pilietinio pasipriešinimo veiksmų - nesmurtinio pasipriešinimo, NEPAKLUSNUMO ir nekolaboravimo su neteisėta administracija, taip pat ginkluoto pasipriešinimo. Kolaboravimo veikas ir atsakomybę už jas nustato įstatymai.
------------------------------ ------------------------------ ------
Įstatymai nedraudžia Tėvynę ginti labiau negu privalomai įpareigoja.
SANKCIJOS NESKIRTINOS :

Būtinoji gintis - BK 28 str., ATPK 18 str.
Būtinasis reikalingumas - BK 31 str., ATPK 17 str.